KAZACHSTAN 2011.09.02 – 26

Mintis aplankyti šią šalį kirba nuo 2007metų, kai lankėmės Mongolijoje. Tada galvojome – grįždami prasuksim pro Kazachstaną, pažiūrėsim kaip ten. Juokdariai. Niekur mes tada nesukom vos spėjom Mongolijos „planą“ įvykdyti, 30 dienų tokioj didelėj šaly prabėgo greita.

3 Tojotos visos TLC 80 4,2td Pajudėjo iš Palangos rugsėjo 02dienos vakarą. Apie 19val.. Kaune paėmėm dar vieną ekipažo narį, Garliavoje pažiūrėjom krepšinį ir pavakarieniavom. Toliau Latvija, Rėzėknė, RU sieną „praėjom“ sklandžiai ir greit(2 val.). Iki Maskvos žiedo ir žemyn link Volgogrado. Volgograde (Stalingradas) iš tolo

pafotkinam didingą Mamajev Kurganą ir judam pro Axtiubinską link Baskunčiak druskų ežero. Tai atvira druskos kasykla, kurioje ir dabar nuo paviršiaus kasama valgoma druska, tiesa tik dalyje vadinamo ežero, o didžioji dalis yra draustinis. Skaitėm, kad ten labai gražu ir nuostabu dainuojančios kopos, kalnai, ežeras ir t.t.. Nieko to nepamatėm. Prie ežero nedavažiuosi dėl vietinių žmogelių naglai renkamų mokesčių už stovėjimo aikšteles, tipo dušus ir nuvežimą iki ežero savais UAZ ar DNIEPR. Apylinkėse taip pat nepavažinėsi dėl pasieniečių postų(netoli Kazaxstano siena).

Rugsėjo 5 d.už Astrachanės kertam RU – KZ sieną. Jokių problemų. Viskas greit ir sklandžiai. Pasikeičiam pinigą, užsipilam kazaxiškos saliaros. 1$ – 145tenge; 1eu – 200tenge; 1 ltr.dyzelio – 88-95tenge.

Kiek pavažiavę bandom prasimušti iki Kaspijos jūros. Nesigavo. Klampus smėlėtas purvas. Sutemo. Nakvojam kopose. Kitą dieną sugaišom darydami laikiną registraciją Atyrau miestelyje. Registracija būtina. Ją turi pasidaryti per 3 paras nuo įvažiavimo į šalį. Be jos esi skanus kąsnelis kiekvienam stabdančiam milicininkui (apie 100$).        Asfaltas po truputi ištirpo nuo kelio. Žvyrkelis. Dulkės. Vakare pasiekiam miestuką Beineu. Apsistojam naujam motelyjeJ: tulikas lauke, dušas vienas ir tai vandens pirmiem 5 užteko, bet lovos minkštos ir virtuvė tikrai gera. Susipažinom su virėju ir jo žmona. Vakarienei gavom nuostabius šašlus(daug).

Ryte užsipilam pilnus bakus ir pajudam link Aktau Mangyšlak pusiasalio. Nusimato apie 1000km.bekelės. Važiuojamas kelias baigiasi už 20km.nuo Beineu. Jis žiauriai išmaltas, todėl visi važiuoja šalia kelio. Dulkės: jų labai daug visas sekančias 10 dienų. Greitis apie 40 – 50 km/h. Bijom gilių provėžų kertančių mūsų vėžias. Kelis kart taip rovėm, kad galvojom paliksim tiltus. Vakarėjant privažiavom didelę daubą. Nuo kalno viršaus pasigrožim vaizdu, nusižiūrim nakvynės vietą. Iš tolo atrodė gražiai – balto kalno papėdė. Pavažiavus pasirodė, kad tai  kreida. Viskas apdulka, pabala, bet peizažas puikus ir užuovėja. Nakvojam. Ryto saulė vėl kitaip nuspalvina šlaitus- balta, raudona, geltona, juoda.

Toliau važiuodami matėm kalnus vidury stepių. Akmenys rieduliai nuo didesnių už džipą iki kumščio dydžio ir visi apvalūs ar ovalūs vienam šlaite. Toks vaizdas, kad kažkas saują rutuliukų pažėrė. Įgriuvos, mažesni ar didesni kanjonai. Vienam iš tokių kanjonų graži oazė su ežeriuku. Statūs Kaspijos krantų šlaitai. Ieškodami nakvynei vietos prie jūros vienas džipas sėdo minkštoj masėj. Gervės pagalba išlupom. Aplankėm požeminę mečetę